Praėjusią savaitę bendrovėje „Kauno Grūdai“ lankėsi dukterinės įmonės „KG Latvija“ ir kaimyninės šalies galvijus auginančių ūkininkų delegacija. Vizito metu svečiai supažindinti su gamyba bei praktiškai įsitikino, kaip kuriamos individualios receptūros bei kaip jos pritaikomos ūkyje.

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui šalies ūkininkams skirti 33,9 mln. eurų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos. Parama iš biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams.

Vilnius. Ekologiškų produktų perdirbimo sektorius Lietuvoje auga - šiuo metu ekologinės gamybos sertifikavimo sezonas tik įpusėjo, tačiau nuolat gaunama naujų paraiškų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia užtikrinti, kad vartotojų stalą pasiektų iš tiesų ekologiški produktai, pagaminti laikantis griežtų ekologinei gamybai keliamų reikalavimų.

Nuo šiandien darbą Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES) pradeda du nauji specialieji žemės ūkio atašė – Egidijus Pumputis bei Lina Blažinskienė. Šias pareigas jie eis trejus metus. Egidijus Pumputis paskirtas į veterinarijos ir fitosanitarijos atašė pareigas, Lina Blažinskienė dirbs kaimo plėtros atašė.

Prieš septyniolika metų nuo 34 iš Švedijos parsigabentų telyčaičių prasidėjęs Nerijaus Antano Narausko pieno ūkis šiandieną išaugo daugiau nei 20 kartų ir yra laikomas stambiausiu Lazdijų krašto ūkiu.

Rugpjūčio 1 d. dauguma ūkininkų turėtų užbaigti šienavimo darbus. Atsižvelgdama į nepalankias orų sąlygas, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkų laukus ketina pradėti tikrinti rugpjūčio viduryje.

Lietuvoje pastaraisiais metais didėja nepramoniniu būdu pagamintų kiaušinių paklausa ir atsiranda vis daugiau norinčiųjų auginti vištas dedekles. Dabar smulkiesiems ūkininkams kiaušinius realizuoti bus gerokai paprasčiau – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) supaprastino kiaušinių tiekimo rinkai reikalavimus.

Liepą žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakoreguotos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės. Supažindiname su pagrindiniais pakeitimais.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) analizuoja tiek rinkos, tiek politinius procesus, galinčius turėti vienokios ar kitokios įtakos narių finansiniam stabilumui. Tačiau prie daugumos veiksnių tenka prisitaikyti.

Daugiau nei 62 metų patirtis kombinuotųjų pašarų ir premiksų versle Lietuvoje leidžia AB „Kauno Grūdai“ sėkmingai plėstis ir užsienio rinkose, o šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas Skandinavijos rinkoms, kurios rodo suinteresuotumą didžiausios Baltijos šalyse kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyklos produkcija.

Ūkininkai, kurie toliau laikosi įsipareigojimų pagal su plotu susijusias ankstesnio laikotarpio programos priemones ir prisiėmė įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, turėtų nepamiršti ir laiku atlikti būtinuosius ūkio darbus, tačiau kai kuriuos darbus galima pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d.

Po ilgų diskusijų Europos Komisijos (EK) Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas pritarė pasiūlymui apibrėžti mokslinius kriterijus, nustatančius augalų apsaugos produktuose esančias chemines medžiagas, darančias įtaką žmogaus ir gyvūnų endokrininei sistemai. Sprendimą pritarti šiam EK pasiūlymui Lietuvos Vyriausybė priėmė liepos 3 d. vykusiame pasitarime.

Siekdama atsakingo augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo žemės ūkyje, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šią savaitę pradėjo grūdinių ir ankštinių kultūrų pasėlių stebėjimą. Jo metu didelis dėmesys bus skiriamas herbicidų, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga glifosatas, naudojimui.

Piliečiui, įsigijusiam prabangų aukščiausios klasės automobilį, tikėtina, į galvą nešautų pilti į jį pigiausių degalų, nes tokiu atveju pirkiniu džiaugtųsi tikrai neilgai. Tokį palyginimą, kalbėdamas apie būtinybę aukštos genetinės vertės, didelio produktyvumo gyvulius šerti tik geriausios kokybės pašarais ir jų priedais, pateikė AB „Kauno grūdai“ Galvijininkystės sektoriaus vadovas Rytas Kretavičius.

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos administravimo taisyklės (Administravimo taisyklės). Jose įtvirtinta nauja paraiškų vertinimo bei teikimo per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS) tvarka.

Šią savaitę ES ir Japonija po ketverių metų atkaklių derybų iš esmės pasiekė politinį susitarimą dėl ekonominės partnerystės. Šiuo susitarimu bus skatinama prekyba prekėmis ir paslaugomis, užtikrinant tvirtas ES standartų ir vertybių apsaugos garantijas, taip pat suteikiama galimybių investuotojams. Galutinis susitarimas, suderinus techninius klausimus, bus parengtas ir įsigalios 2019 m. pradžioje.

Iki liepos 31 d. ūkininkai dar gali kreiptis dėl paramos meldinių nendrinukių buveinėms išsaugoti. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 716 054 Eur paramos lėšų. Paramos lėšomis finansuojama 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Nuo liepos 3 d. iki rugsėjo 1 d. žuvininkystės sektoriaus atstovai kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos priemonę „Investicijos į akvakultūrą“ (supaprastina parama).

Paskutinę birželio dieną baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko Baltijos–Šiaurės šalių, vadinamasis „3+3“ susitikimas, kuriame dalyvavo šešių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos – atstovai. Šios ES šalys siekia bendromis pastangomis tinkamai pasiruošti š. m. liepos 17-18 d. Briuselyje įvyksiančiai Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybai. Kadangi Estija šį mėnesį pradėjo savo pirmininkavimą ES Tarybai, visi susitikimo dalyviai turėjo puikią galimybę iš pirmų lūpų išgirsti pirmininkavimo prioritetus ir išsakyti savo lūkesčius.