Javaklupė

Ligos požymiai

Pavasarį žemesnėse vietose dažnai matyti gelsvų javų plotai, kopijuojantys dirvos reljefą, tai dažniausiai ir būna javaklupės židiniai. Sergančių augalų šaknys ir apatinė stiebo dalis būna apipuvę, pajuodę. Pažeisti augalai blogai krūmijasi, gelsta, varpos išbąla, nudžiūva. Silpniau pažeisti augalai išaugina smulkius grūdus, o stipriai pažeistų varpos būna tuščios. Per pažeidimo vietą augalai išlinksta, suklumpa. Augalai lengvai išsirauna iš dirvos, nes jų šaknys būna nupuvusios.

Plitimo sąlygos

Ligai įsigalėti padeda ilgas drėg­nas ruduo ir žiema be įšalo. Šilti ir drėgni orai, jautrios veislės, nesubalansuotas tręšimas azoto trąšomis, skurdžios organinių medžiagų dirvos, sėjomainoje gausu javų, atsėliuoti javai.

Apsaugos priemonės

Auginti atsparias veisles, naikinti varpines piktžoles. Pagrindinė sąlyga išvengti javaklupės yra laikytis sėjomainos. Beicai menkai veiksmingi.