2009 m. Lietuvoje išauginti rekordiniai javų ir rapsų derliai. Tai lėmė tiek padidėję pasėlių plotai, tiek padidėję vidutiniai derlingumai. Antai 2008 metais javų buvo pasėta 991,8 tūkst. ha, o 2009 m. – net 1,078 mln. ha. Jei 2008 m. vidutinis javų bei rapsų derlingumas buvo 3,4 ir 1,8 tonos iš hektaro, tai 2009 m. šie rodikliai pasiekė atitinkamai 4,0 ir 2,7 t/ha.

To dar nėra buvę per visą šalies istoriją. Kas lėmė tokius puikius rezultatus? Daugelis norėtų šią sėkmę susieti su palankiomis klimatinėmis sąlygomis. Būtų galima ir sutikti, jei neprisimintume pavasario ir pirmosios vasaros pusės meteorologinių sąlygų anomalijų. Tik antrosios vasaros pusės bei rugsėjo mėnesio orai tikrai teigiamai įtakojo lauko augalų augimą ir ypač brandą. Todėl mes linkę prioritetą suteikti žemdirbių išminčiai ir kruopštumui, nes pagrindinio derliaus garanto – mineralinių trąšų – buvo sunaudota daug mažiau nei 2006 m. vasarą. Šiame straipsnyje ir aptarsime, kaip buvo tręšiami lauko augalai 2008 m. rudenį ir 2009 m. pavasarį bei vasarą.

Žemdirbių rūpesčiai 2009 m. derliumi prasidėjo dar 2008 metų vasarą, kai buvo sėjami žieminiai rapsai ir  ruošiamos dirvos žieminių javų sėjai. Ruošiantis žieminių rapsų sėjai (liepos pabaiga - rugpjūčio pradžia),  rapsų derliaus kainos buvo pakankamai aukštos (nors ir mažesnės nei metų pradžioje), o ūkininkai nieko nežinojo apie galimą ženklų jų sumažėjimą. Todėl žieminių rapsų buvo sėjama tiek, kiek leido tinkamų juos auginti žemių plotai bei sėjomainos rotacijos reikalavimai. Tuo metu mineralinės trąšos dar buvo brangios, tačiau, tikėdamiesi didesnių rapsų supirkimo kainų, beveik visi komercinės augalininkystės ūkiai žieminiams rapsams skyrė vidutines kompleksinių trąšų normas. Tiesa, kai kuriuose ūkiuose tręšimo normos buvo žemesnės nei rekomenduojamos. Pastarieji ūkininkai tokį ekonominį sprendimą aiškino tuo, kad 2009 m. pavasarį trąšos gali atpigti, ir jie tada rapsus fosforo ir kalio trąšomis papildomai patręš augalų vegetacijai atsinaujinus. Norėdami kompensuoti mažesnių tręšimo normų neigiamą įtaką rapsų augimui, ūkininkai stengėsi juos pasėti anksčiau ir naudojo šiek tiek didesnes sėklų normas. Taip pat ūkininkai naudojo ir priemones, gerinančias augalų žiemojimą. Vieni žieminių rapsų augintojai kartu su fungicidais, reguliuojančiais augalų augimą, naudojo laisvųjų amino rūgščių preparatą Terra sorb foliar ir boro trąšą Bortit plius, kiti UNI PK 10-18, Bortit plius ir Mg Super mišinį. Pastangos davė teigiamus rezultatus –  žieminių rapsų pasėliai rudens vegetacijos pabaigoje buvo geresnės būklės nei 2007 m.

Tuo tarpu rugsėjo viduryje, kada buvo pradėti sėti žieminiai kviečiai, jau visi žinojo apie mažėjančias grūdų supirkimo kainas. Trąšų kainos dar nemažėjo. Todėl didesnė ūkininkų dalis nusprendė visai neskirti fosforo-kalio trąšų žieminiams rugiams bei žieminiams kvietrugiams, o žieminius kviečius tręšė aiškiai mažesnėmis trąšų normomis. Viena iš populiariausių trąšų  praėjusį rudenį buvo „ARVI fertis“ gaminama kompleksinė trąša NPK 20-6-6 +S. Vidutinė tręšimo norma – 200 kg/ha. Skaičiavimai rodo, kad praėjusį rudenį tik mažiau nei pusė ūkininkų patręšė žieminius javus fosforo ir kalio trąšomis. Tačiau atsirado ūkininkų, kurie žieminius kviečius rudenį apipurškė UNI PK 10-18 ir Molibdenit mišiniu. Apipurškimas su mikroelementų trąšomis UNI PK 10-18 sumažino fosforo ir kalio deficitą rudenį. Dar mažiau ūkininkų (tik 17,2 proc.) patręšė ganyklas bei pievas. Rezultatas toks, kad 2008 metų rudenį žiemkenčių ir pievų tręšimui tebuvo sunaudota vos 37,9 proc. 2006 metais sunaudotų trąšų kiekio.

2009 m. pavasarį fosforo ir kalio trąšų kainos buvo ženkliai mažesnės, tačiau žiemkenčiai NPK trąšomis papildomai buvo tręšiami labai vangiai, nes grūdų supirkimo kainos tuo metu buvo žemos. Azoto trąšų žieminių rapsų ir žieminių kviečių tręšimui ūkininkai netaupė, ir anksti pavasarį didžioji dalis žiemkenčių buvo patręšta optimaliomis tręšimo normomis. Šiek tiek daugiau fosforo-kalio trąšų buvo skiriama žieminiams rapsams. Jų tręšimui daugiausiai naudojo ARVI gaminamas kompleksines trąšas NPK 8-20-30, NPK 20-6-6+S ir importines NPK16-16-16. Ūkininkų apklausos duomenys rodo, kad pavasarį, prieš atsinaujinant vegetacijai ir jai atsinaujinus, žieminių rapsų pasėlius tręšė fosforo ir kalio turinčiomis trąšomis apie 43 proc. rapsų augintojų. Tuo tarpu žieminius kviečius fosforo ir kalio trąšomis pavasarį patręšė tik apie 24 proc. augintojų. Be papildomo tręšimo fosforo ir kalio trąšomis liko žieminių rugių bei žieminių kvietrugių pasėliai.

Azoto trąšas žiemkenčių pakartotiniam tręšimui ūkininkai taip pat taupė saikingai. Vėliau, azoto trąšoms dar labiau atpigus, žiemkenčius jomis tręšė ir bamblėjimo fazės pabaigoje.  Plaukėjimo metu ir prieš javų žydėjimą pasėliai buvo tręšiami per lapus azoto ir mikroelementų trąšų mišiniais. Gana populiarus buvo skystųjų azoto trąšų ir UNI PK 10-18, Plonvit, Mn chelat mišinys. Bendra azoto trąšų norma žiemkenčiams šią vasarą prilygo ir net viršijo 2006 metų rodiklius. ARVI siūlomą kompleksinę trąšą NPK 20-6-6 dalis ūkininkų naudojo kaip azoto, nes joje esančio azoto kaina buvo artima amonio salietroje esančiam azotui. Ypač ją naudojo žieminių rapsų tręšimui, nes be azoto, fosforo ir kalio šioje trąšoje yra  ir sieros.

Vasarojaus sėjos metu mineralinių trąšų kainos dar šiek tiek sumažėjo. Tai buvo akstinas didinti tręšimo normas vasariniams kviečiams, vasariniams miežiams salyklui ir vasariniams rapsams. Ir vėl populiariausios buvo NPK16-16-16,  NPK 20-6-6 +S, NPK 17-10-14 +S. Šių augalų tręšimo fosforo ir kalio trąšomis normos jau buvo 75-80 proc. 2006 m. lygio, o azoto trąšų normos jas aiškiai viršijo.

Prekinių bulvių, cukrinių runkelių bei kukurūzų pasėliams trąšų ūkininkai netaupė. Šiuos augalus tręšė pilnomis rekomenduojamomis tręšimo normomis. Tuo tarpu vasarinius miežius pašarui, vasarinius kvietrugius bei avižas didesnė ūkininkų dalis tręšė tik azoto trąšomis. Labai nedaug trąšų teko ir ankštiniams javams.

Priešingai nei tręšiant fosforo-kalio trąšomis, šį pavasarį azoto trąšų normos vasarojui buvo net 10-15 proc. aukštesnės nei 2006 metais. Ir tai pasiteisino, nes ir vasarojaus derlingumai viršijo išaugintus 2008 m.

2009 metų gegužės mėnesį ūkininkai labai susidomėjo mikroelementinėmis trąšomis. Tai galima paaiškinti noru sušvelninti vienašališkai aukštų azoto trąšų normų poveikį pasėliams. Labai populiarios buvo ARVI mikro, ARVI mikro plius ir Plonvit mikroelementų trąšos bei rinkoje neseniai pasirodęs laisvųjų amino rūgščių preparatas Terra sorb foliar. Ekspedicinių tyrimų duomenys parodė, kad šią vasarą mikroelementų efektyvumas buvo aukštesnis nei 2007 ar 2008 metais.

2009 m.  patirtis rodo, kad šalies ūkininkai jau sugeba sėkmingai ūkininkauti ir ekonomiškai nestabiliomis sąlygomis. Agrotechnikos rezultatai  rodo, kad ir 2010 m. galima tikėtis aukštų bei ekonomiškai efektyvių derlių.