Dirvinis pievagrybis

Agaricus arvensis

Vaisiakūniai stambūs. Kepurėlė 10—15 (20—30) cm skersmens, iš pradžių ovališka, vėliau paplokščia, su neryškiu gūbreliu, mėsinga, plaušuota, balta, senų grybų gelsva. Lakšteliai pilkšvi, vėliau rožiniai, net juodai rudi, laisvi. Kotas 7 —15 cm ilgio, 1—3 cm storio, vienodo storumo, lygus arba plaušuotas, kartais prie pagrindo sustorėjęs, baltas, mėsingas, su odišku rinkių. Trama balta, malonaus skonio, anyžių kvapo. Kepurėlė ir kotas paspaudus geltonuoja. Sporos elipsiškos, 6—8 x 4—5 u m.
Auga nuo pavasario iki vėlyvo rudens derlingoje dirvoje, ganyklose, parkuose, soduose, pievose, rečiau miške. Geras valgomas grybas, vartojamas daugiausia šviežias. II kategorijos. Jo išvesta daug štamų, kurie sėkmingai auginami kultūroje, gaunami geri derliai. Be to, pievagrybiai pasižymi gydomosiomis savybėmis, turi baktericidinių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.