Japoninis svarainis

Chaenomeles japonica

Botaninis aprašymas:
Dygliuotas iki 1m aukščio krūmas. Šakos lanku išsilenkusios. Metūgliai iš pradžių plaukuoti, vėliau pliki. Lapai trumpakočiai, atvirkščiai kiaušiniški, nusmailėjusiu į lapkotį pamatu, karbuotai smailiai dantyti, pliki, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė- šviesesnė. Žiedai iki 3cm skersmens, raudoni arba oranžiniai, po 5-8 sukrauti trumpose kekėse. Žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Vaisiai subręsta rugsėjo-spalio mėnesiais. Vaisiai stambūs ir pūkuoti. Jie būna įvairios formos(obuolio, kriaušės, citrinos) ir spalvos(žalsvi, gelsvi, rausvai geltoni). Minkštimas kietas, aromatingas, sutraukiantis. Sėklos gleivingos. Dekoratyvinis, vaisinis, maistinis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Senas kultūrinis augalas. Kilęs iš Japonijos. Lietuvoje daug kur auginamas parkuose, soduose, gėlynuose, gyvatvorėse.

Auginimas:
Dauginamas sėklomis, atžalomis, atlankomis, auginiais. Galima sėti rudenį.
Iš sėklų išauginti krūmeliai pradeda derėti ketvirtaisiais metais. Į nuolatinę vietą sodinami dvimečiai sodinukai 1m atstumu eilėje. Sodinama saulėtoje vietoje. Dirvai nereiklūs. Pavasarį ūgliai patrumpinami, kad krūmeliai būtų kompaktiškesni. Tankūs krūmai retinami.
* * *
Vaisiuose yra 5-12% cukraus, organinių rūgščių: obuolių, citrinos, vyno. Juose daug pektininių(0,33%) ir rauginių(0,42-0,66%) medžiagų; vitaminų: C, B1, B2, karotino; flavonoidų, aminorūgščių, kalio, geležies, kobalto, aliuminio, boro, mangano, nikelio, vario ir kitų veikliųjų medžiagų.

Vartojimas medicinoje
Dėl svarainio vaisių sutraukiamųjų savybių nuo seno natūralūs vaisiai ir nuovirai vartojami nuo viduriavimo ir kraujavimų. Analinės angos įtrūkimai ir tiesiosios žarnos iškritimai gydomi sulčių kompresais. Svarainių vaisių arbata vartojama kaip šlapimo varomasis vaistas, sergant vandene. Kaip dietinė priemonė sergant virškinamojo trakto, kvėpavimo organų ligomis, cukriniu diabetu.
- Daug dėmesio svarainio vaisiams skyrė Avicena. Juo jis gydė virškinimo sutrikimus, vartodavo veido spalvai gerinti. Specialiai paruoštas svarainio sultis su medumi jis rekomendavo apetitui žadinti, skrandžiui stiprinti, negaluojant kepenims.
- Užkaukazėje nuo kosulio dažnai geriama sėklų arbata.

Svarainių sėklų gleivės
❖ Iš svarainių sėklų galima pasidaryti gleivių, kurios minkština ir sutraukia. Gleivių pasigaminama skalaujant sėklas šiltame vandenyje- stiklinei vandens reikia 10g sėklų. Sėklų nereikia smulkinti. Po šaukštą gerti 3-4 kartus per dieną – gydomas gastroenteritas, kolitas, bronchitas, tepami nudegimai ir sudirginta oda.

Maistui
Svarainiai valgomi kepti arba virti. Jie vartojami kaip uždaras prie nacionalinių valgių. Svarainiuose esantis eterinis aliejus suteikia valgiams švelnų aromatą ir rūgštoką skonį. Iš jų konservuojama virta vaisių tyrelė. Pridėjus į tokią tyrelę prieskonių, ją galima vartoti kaip uždarą. Iš svarainių verdama labai skani ir aromatinga uogienė, džemas, kompotai, želė, drebučiai.

Svarainių sultys
❖ Svarainius gerai nuplauti, supjaustyti skiltelėmis, sudėti į puodą, įpilti vandens(2-3cm sluoksnį) ir pavirti 10min, kol vaisiai suminkštės. Paskui pertrinti per sietelį ir užkaisti emaliuotame puode ant ugnies, virti 5-10min, išpilstyti į sterilizuotus stiklainius, hermetiškai uždaryti, uždengti šilta antklode ir lėtai aušinti.

Svarainių uogienė
Produktai: 1kg svarainių, 1kg cukraus, 2 stiklinės vandens.
❖ Ne visai prinokusius ir labai kietus vaisius palaikyti keletą dienų kambaryje, kad prinoktų ir suminkštėtų. Tada nulupti odelę, išpjauti sėklalizdžius, vaisius supjaustyti skiltelėmis, sudėti į puodą, užpilti verdančiu vandeniu ir pavirti, kol suminkštės(15-25min). Nuluptas odeles išvirti atskirai nedideliame vandens kiekyje, iš nuoviro paruošti sirupą, juo užpilti vaisių skilteles ir 3-4val palaikyti. Virti 3-4 kartus, kol skiltelės pasidarys vaiskios.