Rinkiškoji karteklė

Gymnopilus hybridus

Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio didumo. Kepurėlė 3—6(8) cm skersmens, jaunų grybų pusiau kūgiška, senesnių paplokščia, kiek iškili, lygi, oranžiškai geltona, oranžiškai ruda, geltonai ruda. Lakšteliai iš pradžių gelsvi, vėliau rudai geltoni, tankūs, priaugtiniai. Kotas 3—7 cm ilgio, 0,3—0,6 cm storio, su rinkio pavidalo šydo liekana, gelsvas, apatinė dalis rusva, pagrindas apsitraukęs baltu mūsu, stangrus. Trama balsva, senesnių grybų gelsva, karti. Sporos apšepusios, elipsiškos, 7—9 x 3—5 u m.
Auga liepos—rugsėjo mėn. ant negyvos spygliuočių medienos. Neretas. Dėl kartaus skonio nevalgomas. Ant kelmų, stuobrių, išvartų ir gyvų kamienų auga daug įvairių rūšių grybų, dažniausiai grybautojų vadinami „kelmučiais”. Iš jų tik keletas rūšių (paprastasis kelmutis, kislioji kelmiukė) labai geri valgomi grybai, kitų rūšių grybai nevalgomi, o kai kurie net labai nuodingi.