Daržovės - Valgomasis svogūnas

Allium cepa

Botaninis aprašymas:
Dvimetis 100cm aukščio žolinis augalas. Svogūnas apvalus arba iš galų suplotas, padengtas geltonu, geltonai rusvu arba rausvu lukštu. Šaknys plonos, kuokštinės. Žiedynstiebis status, apatinėje dalyje išsipūtęs, tuščiaviduris. Jo tapai(laiškai) vamzdiški, nusmailėjusia viršūne, tuščiaviduriai, sultingi, stori, iki 10mm skersmens. Žiedai ant ilgų(iki 3cm) žiedkočių, susitelkę į rutulišką, daugiažiedį, kartais su svogūnėliais, žiedyną. Žiedai smulkūs, žalsvai balti. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, vaisius
brandina rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Vaisiusbeveik rutuliška, trilizdė dėžutė. Sėklos kiaušiniškos, tribriaunės, juodos. Prieskoninis, maistinis ir vaistinis augalas.

Paplitimas:
Spėjama, kad valgomasis svogūnas kilęs iš Vakarų Azijos. Kaip kultūrinis augalas auginamas visoje Europoje, Rusijoje, Viduriniuosiuose Rytuose. Respublikoje plačiai auginamas soduose ir daržuose.

Auginimas:
Svogūnai auginami nuo seniausių laikų. Jie mėgsta humusingą, purią, nepiktžolėtą dirvą, saulėtą vietą. Tinka lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai, patręšti organinėmis trąšomis. Lietuvoje svogūnai dažniausiai auginami iš sėjinukų, kurie prieš sodinimą 16-20val palaikomi 45°C temperatūroje arba 5min 50°C temperatūros vandenyje. Sodinami balandžio pabaigoje(nuo 25d)-gegužės pradžioje(iki 8d), ievoms sužaliavus.
Į išilginį metrą sodinama 20 sėjinukų(kas 5cm) 45cm tarpueiliais. Ravimos piktžolės, purenama dirva. Kartais suformuoja žiedinius pumpurus, kuriuos būtina išskinti(nenorint išsiauginti sėklų). Auginant svogūnus iš sėklų, augalų vegetacija trunka ilgiau, dirva ruošiama ir sėklos sėjamos balandžio pirmoje pusėje.
* * *
Vaistinė žaliava- valgomųjų svogūnų ropelės. Ruošiama rugpjūčio pabaigoje- rugsėjo pirmąjį dešimtadienį. Svogūnai raunami, kai pagelsta jų ropelių lukštai. Raunama sausą, giedrą dieną; nupjaunama antžeminė dalis, paliekant iki 5cm ilgio kaklelius. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje pastogėje, nuolat vartant, arba 3-4 dienas patalpoje su aktyviąja ventiliacija. Svogūnus tinka 4-6val padžiovinti džiovykloje 25-30°C temperatūroje. Laikoma gerai vėdinamose medinėse dėžėse vėsioje patalpoje, kas 2 savaites vizualiai tikrinant svogūnų kokybę. Vartojama 8-9 mėnesius. Svogūnuose yra eterinio aliejaus(0,01-0,05%), kurio svarbiausia sudedamoji dalisdipropildisulfidai, suteikiantys aštrų kvapą ir skonį, dirginantys gleivinę; flavonolių(kvercetino glikozidų), fermentų, vitaminų: C(15,0-30,0mg%), B1, B2, PP, karotinoidų, sacharidų(gliukozės, maltozės, fruktozės, sacharozės), inulino, aminorūgščių, pektinų, fitohormonų, turinčių dygimą skatinantį veikimą, mikroelementų, fitoncidų, citrinų, obuolių rūgščių ir kitko. Veikliųjų medžiagų kaupimasis ir jų kiekiai priklauso nuo svogūnų veislės, klimato sąlygų, dirvos savybių ir agrotechnikos.

Vartojimas medicinoje
Svogūnai nuo senų laikų buvo laikomi stipriu vaistu nuo daugelio ligų. Avicena rašė, kad svogūnų sultys gerina apetitą, padeda nuo anginos. Svogūnų preparatai pasižymi antimikrobiniu, šlapimo, tulžies išsiskyrimą skatinančiu, žaizdas gydančiu veikimu. Svogūnai ir jų sultys vartojami hipertoninei ligai, avitaminozėms gydyti, skrandžio ir žarnyno judamąjai ir sekrecinei veiklai skatinti, apetitui gerinti; jie stimuliuoja širdies darbą, gydoma cukraligė, aterosklerozė, mažinamas cholesterolio kiekis kraujyje. Fitoncidinių medžiagų gausa ir jų baktericidinis veikimas panaudojamas gydant viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, anginą, gripą. Svogūnai veiksmingi gydant askaridozę.

Liaudies medicinoje
Naudojamos svogūnų sultys. Jos skatina atsikosėjimą ir skystina gleives, švelnina smarkų kosulį bei užkimimą. Šviežiomis sultimis gydomos pūlingos, sunkiai gyjančios žaizdos ir opos, taip pat odos išbėrimai, spuogai, burnos ertmės pažeidimai; sultys teigiamai veikia nusilpus organizmui bei lytinei potencijai. Išoriškai svogūnų košelė naudojama plaukams stiprinti, nuo odos suragėjimo bei pigmentacijos. Kaip išorinis vaistas svogūnas tinka vabzdžių įgėlimams, karpoms, šunvotėms gydyti. Svogūnų košele gydomi nudegimai, furunkulai, pūlinės ir ilgai negyjančios opos bei žaizdos.

Gydo bronchitą ir kosulį(ypač stiprų)
❖ Svogūną supjaustyti mažais gabalėliais ir sumaišyti su 3 šaukštais medaus bei stikline vandens, trumpai pakaitinti ir palikti kelias valandas pastovėti. Svogūną nuspausti, nusunkti ir gerti po šaukštą šio sirupo 3 kartus per dieną. Sirupas tinka ir vaikams.

Peršalus, kai skauda krūtinę
❖ Imti didelę svogūno galvą, nulupti, sutarkuoti, nusunkti per marlę, gautas sultis sumaišyti su šaukštu medaus ir gerti neskubant, mažais gurkšneliais.

Nuo gripo
❖ Ypač ligos pradžioje- šviežiomis sultimis tepti nosies gleivinę arba 2-3min įkvėpti jų garų 3-4 kartus per dieną. Galima sultimis drėkinti marlės ar drobės gabaliukus ir 10-15min įdėti juos į šnerves 3 kartus per dieną.

Lengvina atsikosėjimą
❖ Supjaustyti 10 nedidelių svogūnų ir vieną česnaką, užpilti pienu ir pavirti. Kai svogūnai ir česnakas suminkštės, nukošti ir gerti kas valandą po šaukštą prieš valgį.

Gydomi abscesai
❖ Keptų svogūnų šiltą košelę dėti ant furunkulo ir subintuoti. Tvarstį keisti 2 kartus per dieną.

Svogūnų sultys
❖ Jomis nakčiai įtrinti galvos odą. Plaukų stiprinimo procedūrą atlikti kas antrą dieną 3-4 savaites.

Skatina plaukų augimą
❖ Perpjauti svogūną pusiau ir 10-15min masažuoti perpjautąja puse galvos odą. Paskui išplauti plaukus švelniu šampūnu, kurio reakcija neutrali. Svogūnai negali atgaivinti sunykusių plaukų šaknų, tačiau padeda jiems vešliau augti.

Maistui
Svogūnai- nepakeičiamas prieskonis, gerinantis patiekalų skonį ir maisto pasisavinimą. Jų dedama į sriubas, sultinius; vartojami gaminant salotas, antruosius patiekalus, padažus bei garnyrus.
- Daug svogūnų reikia vartoti pavasarį, kai organizmui trūksta vitaminų.

Žalių svogūnų salotos
Produktai: 200g svogūnų laiškų, 4 kiaušiniai, 4 šaukštai majonezo, pomidoras ar virta morka, pagal skonį druskos, cukraus.
❖ Kietai išvirtus kiaušinius stambiai sukapoti ir sumaišyti su supjaustytais svogūnų laiškais. Užpilti pusę kiekio majonezo, įberti pagal skonį cukraus, druskos. Viską sumaišyti ir sudėti į salotinę. Paviršių apipilti likusiu majonezu, papuošti pomidoro skiltelėmis arba supjaustytų morkų gabaliukais.

Svogūnų sriuba
Produktai: 3 svogūnai, 0,2 litro vištienos sultinio, šaukštelis miltų, šaukštas sviesto, krapų ir petražolių lapų, druskos, pipirų, lauro lapelių.
❖ Svogūnus supjaustyti plonais žiedeliais, paskrudinti svieste iki aukso geltonumo spalvos, įdėti miltų ir kepti, kol paraus. Maišant įpilti vištienos sultinio, įdėti lauro lapelių, pipirų, druskos ir virti 25-30min ant silpnos ugnies. Patiekti į stalą su krapais bei petražolėmis ir spurgutėmis.

Svogūnai kepti tešloje
Produktai: 4 dideli svogūnai, 100g miltų, 100g grietinės, kiaušinis, 1/3 šaukštelio sodos, pagal skonį druskos, aliejaus kepti.
❖ Svogūnus supjaustyti storesniais griežinėliais, kad nesuirtų. Truputį pasūdyti. Kiaušinį ir grietinę išplakti. Sodą sumaišyti su miltais ir, subėrus į kiaušinio plakinį, užmaišyti grietinės konsistencijos tešlą. Nesuardytus svogūnų griežinėlius pamerkti į tešlą, dėti į keptuvėje įkaitintą aliejų ir kepti, kol abi pusės pagels. Išėmus iš riebalų, sudėti į stiklinį karščiui atsparų indą ir dar palaikyti karštoje orkaitėje. Patiekiant keptus svogūnus užpilti grybų padažu. Sergant skrandžio, žarnyno, kepenų ir inkstų ligomis svogūną vartoti reikia saikingai.