Pelkinė glindė (Pedicularis palustris L.)

Žiedai po vieną išsidėstę viršūninių, smulkiai plunksniškai suskaldytų lapų pažastyse ir sudaro kekės pavidalo žiedynus stiebo ir šakelių viršūnėse. Taurelė plati, dvilūpė, išlieka prie vaisių, jos kraštas dantytas, danteliai susiraitę. Vainikėlis apie 2 cm ilgio, rožinis, rečiau baltas, taip pat dvilūpis; viršutinė lūpa įgaubta kaip šalmas, viršūnėje yra snapelis, 2 danteliai pakrypę į viršų ir 2 į šonus. Apatinė lūpa plati, triskiautė. Kuokeliai 4. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Vaisius — kiaušiniška dėžutė, ilgesnė už taurelę. Sėklos gana stambios.
Stiebas iki 0,5 m aukščio, status, tuščiaviduris, šakotas. Lapai pražanginiai, pailgo kontūro, plunksniškai suskaldyti siauromis, karbuotomis ar skiautėtomis, pailgomis skiltimis. Dvimetis augalas su nedidele šakota šaknimi. Pusiau parazitinis augalas — šaknimis prisisiurbęs prie kitų augalų šaknų, daugiausia viksvų.
Auga žemapelkėse, raistuose, paupių ir paežerių pievose ir užaugančiuose krantuose.
Nuodingas, nemalonaus kvapo ir skonio augalas, kurio gyvuliai vengia ir žalio, ir išdžiūvusio. Vartojamas vonioms nuo kai kurių odos ligų ir nuo išorinių parazitų (pedikuliozės).